Gamintojams: verslo plėtra Europoje 2022-aisiais
Didmeninė prekyba ir prekyvietės Europoje kaip būdas plėtoti verslą 2022 m. Kokių žingsnių imtis?
Verslo plėtros Europoje ypatybės, mitai ir problemos.
Verslo plėtros Europoje ypatybės, mitai ir problemos.
Turinys
1. Verslo plėtra užsienyje
2. Mitai apie verslo žengimą į Europos rinką
3. Du paprasti būdai gamintojui patekti į Europos rinką
3.1 Didmeninė prekyba
3.2 Prekyvietės
4. Atsakymai į klausimus
4.1. Produktas
4.2. Kaina
4.3. Konkurencija
4.4. Prekės ženklas
4.5. Lokalizacija
4.6. Procentas, kurį užima rinka
4.7. Logistika ir sandėlis
4.8. Reklama
4.9. Juridinis asmuo ir mokesčiai
4.10. Prekės ženklo apsauga
5. 100 geriausių prekyviečių Europoje
1. Verslo plėtra užsienyje
2. Mitai apie verslo žengimą į Europos rinką
3. Du paprasti būdai gamintojui patekti į Europos rinką
3.1 Didmeninė prekyba
3.2 Prekyvietės
4. Atsakymai į klausimus
4.1. Produktas
4.2. Kaina
4.3. Konkurencija
4.4. Prekės ženklas
4.5. Lokalizacija
4.6. Procentas, kurį užima rinka
4.7. Logistika ir sandėlis
4.8. Reklama
4.9. Juridinis asmuo ir mokesčiai
4.10. Prekės ženklo apsauga
5. 100 geriausių prekyviečių Europoje
Didmeninė prekyba ir prekyvietės Europoje kaip būdas plėtoti verslą
2022-aisiais.
2022-aisiais.
Tęsiant temą apie antikrizines akcijas ir verslo plėtrą užsienyje, noriu pasidalinti pora veikiančių verslo plėtros Europoje modelių gamintojams.
Nepretenduoju į 100% visų lūkesčių atitikimą, nes visi verslai yra skirtingi ir kiekvienas jų turi savo likimą. Tiesiog dalinuosi savo patirtimi – dalinuosi tuo, kas šiuo metu veikia mano partneriams ir klientams.
Kodėl gamintojų įėjimas į Europos rinką įdomus būtent dabar?
Krizės metu viskas atsistato į nulį: pradedantiesiems ir profesionalams sąlygos beveik vienodos – visi pradeda kelią į viršų nuo apačios.
Todėl dabar puikus metas įveikti konkurentus, ypač konservatyvioje Europoje, kuri lėčiau keičiasi ir prisitaiko prie realybės, taip suteikdama sėkmės galimybę alkaniems ir drąsesniems.
Nepretenduoju į 100% visų lūkesčių atitikimą, nes visi verslai yra skirtingi ir kiekvienas jų turi savo likimą. Tiesiog dalinuosi savo patirtimi – dalinuosi tuo, kas šiuo metu veikia mano partneriams ir klientams.
Kodėl gamintojų įėjimas į Europos rinką įdomus būtent dabar?
Krizės metu viskas atsistato į nulį: pradedantiesiems ir profesionalams sąlygos beveik vienodos – visi pradeda kelią į viršų nuo apačios.
Todėl dabar puikus metas įveikti konkurentus, ypač konservatyvioje Europoje, kuri lėčiau keičiasi ir prisitaiko prie realybės, taip suteikdama sėkmės galimybę alkaniems ir drąsesniems.
Verslo plėtra Europoje 2022 m.
Prieš eidamas prie esmės, noriu aptarti mitus apie verslo įėjimą į Europos rinką.
Jie nėra nauji, bet su jais susiduriu nuolat:
1 mitas. Europoje beveik visi kalba angliškai, todėl anglų kalbos pakanka lengvai patekti į rinką.
Taip, jei pavyzdžiu imsime JK, šis teiginys yra teisingas. Ir tikrai, daugelyje Europos šalių anglų kalba yra aukšto lygio, ypač technologijų ir B2B įmonių sektoriuje. Jie ramiai derasi angliškai, priima dokumentus ir t. t. Tačiau tai tik maža rinkos dalis.
Be anglų kalbos, yra 23 oficialios Europos kalbos, o viskas, kas susiję su B2C ar konservatyviomis B2B paslaugomis, sulaukia pasipriešinimo, jei tai nėra pateikta vietine kalba. Kartais komentaruose netgi galite susidurti su agresija, jei tekste yra daug klaidų. Nacionalizmas šioje vietoje egzistuoja ir jis gana stiprus. Todėl bet kurioje Europos šalyje būtina naudoti ir vietinę kalbą.
2 mitas. Bendros Europos vertybės ir mentalitetas.
Taip, jei kalbame apie įstatymus ir socialines vertybes. Ir 1 000 kartų ne, kai kalbame apie mentalitetą, įpročius, šeimos vertybes ir kultūrines ypatybes. Lietuvis nepanašus į latvį, vokietis – į prancūzą, ispanas – į belgą ir t. t.
Kiekviena tauta turi savo įpročius, mentalitetą ir reakciją į prekę bei jos reklamą. Sovietų sąjungoje viskas buvo taip pat, bet ne Europoje – čia kiekvienoje šalyje visada buvo skirtinga kalba, virtuvė, knygos, filmai, animaciniai filmukai, mokyklos, menas, architektūra, papročiai, temperamentas ir, galiausiai, gamta bei klimatas – tai taip pat turi įtaką visiems prieš tai išvardytiems dalykams.
Štai kodėl produktų pageidavimus, jų aprašymus ir reklaminę veiklą dažnai reikia pritaikyti prie konkrečios šalies rinkos.
3 mitas. Verslo kalba visur vienoda.
Taip, visi turi tą pačią logiką – visi galiausiai nori pinigų. Tačiau europiečiai yra dviejų temperamentų: šiauriečiai, kuriems labai lengva padaryti spaudimą atkaklumu ir tiesmukiškumu, nes jiems nepatogiai trūksta erdvės manevrams ir spaudimui; ir pietiečiai, kurie yra daug lankstesni bendraujant ir apskritai.
Todėl bendradarbiavimo strategija taip pat turi būti kuriama remiantis konkrečių šalių ypatumais. Ir apskritai, verta būti švelnesniam, pavyzdžiui, nesiųsti 5 laiškų per dieną – bendravimas beveik visada trunka ilgiau nei dirbant su posovietinėmis šalimis ar net su JAV.
4 mitas. Tokios prekyvietės kaip „Amazon“ ir „Ebay“ Europoje pirmauja visur.
Taip, kai kuriose šalyse jos tikrai nekonkuruoja, tačiau kai kur yra daug vietinių žaidėjų, kurie užima lyderio pozicijas mažesnėse šalyse. Daugelis europiečių yra konservatyvūs ir pirmiausia renkasi vietines svetaines, o paskui „Amazon“ ir kitus tarptautinius milžinus.
Pavyzdžiui, Baltijos ir Skandinavijos šalyse yra žaidėjų, apie kuriuos internete išvis nėra informacijos, tačiau jie yra tarp aukščiausių šalies ekonomiką formuojančių įmonių – turi savo auditoriją, mažiau konkurencijos ir liberalesnes taisykles nei toje pačioje „Amazon“. Todėl norint patekti į Europos rinką, yra šimtai prekyviečių, kuriose rasite savo auditoriją ir kur konkurencija bus daug mažesnė nei pasaulinėse platformose.
5 mitas. Gerai žinomas „Kam tu ten reikalingas!?“ ir kitos nesąmonės, kad ne europietiški verslai čia neturi ką veikti.
Taip, kai kuriose kategorijose tai tiesa – sunku konkuruoti su senomis, ilgą laiką rinkoje veikiančiomis įmonėmis. Bet apskritai Europa tapo tingine: visa ji konservatyvi, o daugelis regionų sukuria mažai modernių ir madingų gaminių, todėl konkurencija vietomis labai silpna.
Ir net užimdami konkurencines pozicijas žmonės tampa praktiški ir pirmiausia pasirenka geriausią kainą. Todėl, jei turite gerą prekę, kuri bus geresnė, o svarbiausia – pigesnė, patikėkite: niekam neįdomu, iš kur ji atkeliauja.
Ypač šiandieninėje realybėje, kai darbo užmokesčio ir gamybos sąnaudų skirtumas nėra Europos verslo pusėje.
6 mitas. Atsiskaityti užtenka kreditinės kortelės arba „PayPal“.
Kreditinės kortelės yra populiarios, tačiau jomis atsiskaitoma ne visada. Daugelyje šalių dažniau atsiskaitoma per vietinius bankus.
Apskritai mokėjimai, banko sąskaitos ir jungiančios mokėjimo sistemos yra labai paprastos ir sukelia didžiulį hemorojų ne ES piliečiams.
Jie nėra nauji, bet su jais susiduriu nuolat:
1 mitas. Europoje beveik visi kalba angliškai, todėl anglų kalbos pakanka lengvai patekti į rinką.
Taip, jei pavyzdžiu imsime JK, šis teiginys yra teisingas. Ir tikrai, daugelyje Europos šalių anglų kalba yra aukšto lygio, ypač technologijų ir B2B įmonių sektoriuje. Jie ramiai derasi angliškai, priima dokumentus ir t. t. Tačiau tai tik maža rinkos dalis.
Be anglų kalbos, yra 23 oficialios Europos kalbos, o viskas, kas susiję su B2C ar konservatyviomis B2B paslaugomis, sulaukia pasipriešinimo, jei tai nėra pateikta vietine kalba. Kartais komentaruose netgi galite susidurti su agresija, jei tekste yra daug klaidų. Nacionalizmas šioje vietoje egzistuoja ir jis gana stiprus. Todėl bet kurioje Europos šalyje būtina naudoti ir vietinę kalbą.
2 mitas. Bendros Europos vertybės ir mentalitetas.
Taip, jei kalbame apie įstatymus ir socialines vertybes. Ir 1 000 kartų ne, kai kalbame apie mentalitetą, įpročius, šeimos vertybes ir kultūrines ypatybes. Lietuvis nepanašus į latvį, vokietis – į prancūzą, ispanas – į belgą ir t. t.
Kiekviena tauta turi savo įpročius, mentalitetą ir reakciją į prekę bei jos reklamą. Sovietų sąjungoje viskas buvo taip pat, bet ne Europoje – čia kiekvienoje šalyje visada buvo skirtinga kalba, virtuvė, knygos, filmai, animaciniai filmukai, mokyklos, menas, architektūra, papročiai, temperamentas ir, galiausiai, gamta bei klimatas – tai taip pat turi įtaką visiems prieš tai išvardytiems dalykams.
Štai kodėl produktų pageidavimus, jų aprašymus ir reklaminę veiklą dažnai reikia pritaikyti prie konkrečios šalies rinkos.
3 mitas. Verslo kalba visur vienoda.
Taip, visi turi tą pačią logiką – visi galiausiai nori pinigų. Tačiau europiečiai yra dviejų temperamentų: šiauriečiai, kuriems labai lengva padaryti spaudimą atkaklumu ir tiesmukiškumu, nes jiems nepatogiai trūksta erdvės manevrams ir spaudimui; ir pietiečiai, kurie yra daug lankstesni bendraujant ir apskritai.
Todėl bendradarbiavimo strategija taip pat turi būti kuriama remiantis konkrečių šalių ypatumais. Ir apskritai, verta būti švelnesniam, pavyzdžiui, nesiųsti 5 laiškų per dieną – bendravimas beveik visada trunka ilgiau nei dirbant su posovietinėmis šalimis ar net su JAV.
4 mitas. Tokios prekyvietės kaip „Amazon“ ir „Ebay“ Europoje pirmauja visur.
Taip, kai kuriose šalyse jos tikrai nekonkuruoja, tačiau kai kur yra daug vietinių žaidėjų, kurie užima lyderio pozicijas mažesnėse šalyse. Daugelis europiečių yra konservatyvūs ir pirmiausia renkasi vietines svetaines, o paskui „Amazon“ ir kitus tarptautinius milžinus.
Pavyzdžiui, Baltijos ir Skandinavijos šalyse yra žaidėjų, apie kuriuos internete išvis nėra informacijos, tačiau jie yra tarp aukščiausių šalies ekonomiką formuojančių įmonių – turi savo auditoriją, mažiau konkurencijos ir liberalesnes taisykles nei toje pačioje „Amazon“. Todėl norint patekti į Europos rinką, yra šimtai prekyviečių, kuriose rasite savo auditoriją ir kur konkurencija bus daug mažesnė nei pasaulinėse platformose.
5 mitas. Gerai žinomas „Kam tu ten reikalingas!?“ ir kitos nesąmonės, kad ne europietiški verslai čia neturi ką veikti.
Taip, kai kuriose kategorijose tai tiesa – sunku konkuruoti su senomis, ilgą laiką rinkoje veikiančiomis įmonėmis. Bet apskritai Europa tapo tingine: visa ji konservatyvi, o daugelis regionų sukuria mažai modernių ir madingų gaminių, todėl konkurencija vietomis labai silpna.
Ir net užimdami konkurencines pozicijas žmonės tampa praktiški ir pirmiausia pasirenka geriausią kainą. Todėl, jei turite gerą prekę, kuri bus geresnė, o svarbiausia – pigesnė, patikėkite: niekam neįdomu, iš kur ji atkeliauja.
Ypač šiandieninėje realybėje, kai darbo užmokesčio ir gamybos sąnaudų skirtumas nėra Europos verslo pusėje.
6 mitas. Atsiskaityti užtenka kreditinės kortelės arba „PayPal“.
Kreditinės kortelės yra populiarios, tačiau jomis atsiskaitoma ne visada. Daugelyje šalių dažniau atsiskaitoma per vietinius bankus.
Apskritai mokėjimai, banko sąskaitos ir jungiančios mokėjimo sistemos yra labai paprastos ir sukelia didžiulį hemorojų ne ES piliečiams.
Didmeninė prekyba ir prekyvietės Europoje kaip būdas plėtoti verslą 2022 m.
Dabar pereikime prie galimybių.
Šiuo metu matau du lengviausius būdus gamintojui patekti į Europos rinką. Šie metodai tinka ir Europos gamintojams įeiti į bet kurios kitos šalies rinką.
1. Tiesioginis didmeninės prekybos skatinimas.
Čia viskas labai paprasta ir nereikalauja specialių nurodymų – sukuriate nukreipimo puslapį su didmeniniu pasiūlymu, naudojate susietąją kontekstinę reklamą „Google“ – gaunate užklausas iš didmenininkų ir konvertuojate jas į pardavimus.
Paprastai 80 % užklausų gaunama iš mažos didmeninės prekybos, bet dažnai ir iš didelių klientų. Pagrindinis sunkumas yra kalbos barjeras, o visa kita yra pakankamai lengva nustatyti.
Pasiūlymo išskirtinumas yra tas, kad, nepaisant jo banalumo, šis metodas veikia stebėtinai gerai ir tuo pačiu metu jį naudoja labai mažai žmonių. Nors šiandien visame pasaulyje daugelis smulkiųjų verslininkų ir didelių įmonių nuolat ieško naujų produktų. Beje, apskritai tai yra darbo metodas tiek Rusijoje, tiek NVS, tiek visame pasaulyje. Be to, kaštai dažnai būna pigesni nei panašaus B2C.
2. Prekyvietės (internetinės platformos, parduodančios jūsų produktą už % arba už prenumeratos mokestį).
Panagrinėkime šį metodą išsamiau. Prekyvietė – tai tarpininkas, jungiantis klientą ir pardavėją mainais į % už parduotas prekes (Amazon, AliExpress ir kt.). Paprastai prekyvietės jau turi savo auditoriją, o pardavimo mechanika kiekvienoje konkrečioje šalyje yra puikiai sutvarkyta.
Tiesą sakant, jūs perkate vietą, kurioje pilna pirkėjų procentą už pardavimo. O kiekvienoje Europos šalyje yra dešimtys vietinių amazonų ir valberių, kurie yra atviri savo asortimento plėtrai ir džiaugsis prekėmis geromis kainomis.
Pasiūlos išskirtinumas yra tas, kad būtent per neakivaizdžias vietines prekyvietes galite sėkmingai patekti į perspektyvias Europos rinkas.
Tai vienas iš labiausiai neįvertintų kanalų, turinčių milijonus unikalių klientų. Jie turi mažiau konkurencijos ir kainuoja mažiau nei „Amazon“ ar kiti dideli žaidėjai. Lengvesnė reklama ir unikali tikslinė auditorija, kuri dar nėra išlepinta. Be to, jie prisitaikę prie vietinių mokėjimo sistemų, paskolų išdavimo ir kitų rinkos ypatybių.
Šiuo metu matau du lengviausius būdus gamintojui patekti į Europos rinką. Šie metodai tinka ir Europos gamintojams įeiti į bet kurios kitos šalies rinką.
1. Tiesioginis didmeninės prekybos skatinimas.
Čia viskas labai paprasta ir nereikalauja specialių nurodymų – sukuriate nukreipimo puslapį su didmeniniu pasiūlymu, naudojate susietąją kontekstinę reklamą „Google“ – gaunate užklausas iš didmenininkų ir konvertuojate jas į pardavimus.
Paprastai 80 % užklausų gaunama iš mažos didmeninės prekybos, bet dažnai ir iš didelių klientų. Pagrindinis sunkumas yra kalbos barjeras, o visa kita yra pakankamai lengva nustatyti.
Pasiūlymo išskirtinumas yra tas, kad, nepaisant jo banalumo, šis metodas veikia stebėtinai gerai ir tuo pačiu metu jį naudoja labai mažai žmonių. Nors šiandien visame pasaulyje daugelis smulkiųjų verslininkų ir didelių įmonių nuolat ieško naujų produktų. Beje, apskritai tai yra darbo metodas tiek Rusijoje, tiek NVS, tiek visame pasaulyje. Be to, kaštai dažnai būna pigesni nei panašaus B2C.
2. Prekyvietės (internetinės platformos, parduodančios jūsų produktą už % arba už prenumeratos mokestį).
Panagrinėkime šį metodą išsamiau. Prekyvietė – tai tarpininkas, jungiantis klientą ir pardavėją mainais į % už parduotas prekes (Amazon, AliExpress ir kt.). Paprastai prekyvietės jau turi savo auditoriją, o pardavimo mechanika kiekvienoje konkrečioje šalyje yra puikiai sutvarkyta.
Tiesą sakant, jūs perkate vietą, kurioje pilna pirkėjų procentą už pardavimo. O kiekvienoje Europos šalyje yra dešimtys vietinių amazonų ir valberių, kurie yra atviri savo asortimento plėtrai ir džiaugsis prekėmis geromis kainomis.
Pasiūlos išskirtinumas yra tas, kad būtent per neakivaizdžias vietines prekyvietes galite sėkmingai patekti į perspektyvias Europos rinkas.
Tai vienas iš labiausiai neįvertintų kanalų, turinčių milijonus unikalių klientų. Jie turi mažiau konkurencijos ir kainuoja mažiau nei „Amazon“ ar kiti dideli žaidėjai. Lengvesnė reklama ir unikali tikslinė auditorija, kuri dar nėra išlepinta. Be to, jie prisitaikę prie vietinių mokėjimo sistemų, paskolų išdavimo ir kitų rinkos ypatybių.
Verslo plėtra Europoje
Išsamūs atsakymai į pagrindinius klausimus
Produktas:
Europos rinka didelė ir nevienalytė, yra laisvų nišų. Ypač inovatyvių sprendimų, jaunų prekių ženklų, mados, grožio ir kt. rinkose.
Paprastai, konkuruojant dėl įprastų brangių europietiškų prekių, jų antagonistai yra gerai įkainoti beveik bet kurioje kategorijoje: maistas, produktai naminiams gyvūnėliams, drabužiai, papuošalai ir kt.
Paprastais žodžiais tariant, jūsų produktas turi būti geras ir unikalus arba pigesnis nei konkurentų. Bet jei jis blogas ir niekada neįžengė į vietinę rinką, vargu, ar bus įvertintas ir čia.
Kaina:
Europiečiai yra praktiški ir rinkdamiesi prekę ypač konkurencingose nišose atkreipia dėmesį arba į palankiausią kainą, arba į geriausią kokybę – viduriuką palikdami mažiau populiarų. Tai ypač pastebima krizės metu, kai vidutinės kainos pozicija tampa viena nepatraukliausių.
Specialūs pasiūlymai ir nuolaidos yra labai populiarūs, todėl daugelis kategorijų parduodamos būtent pagal nuolaidų strategijas ir reklaminius laikotarpius.
Svarbus dalykas: rinkoje yra labai mažai pozicijų, o jei jūsų gaminių kokybė yra prastesnė nei konkurentų, žema kaina jūsų neišgelbės.
Kodėl naudinga dirbti per prekyvietes? Todėl, kad internete galite sekti visus konkurentus, matyti kainų pokyčius, asortimentą, akcijas ir kt. Todėl kainodaros strategiją galima sukurti iš anksto.
Konkurencija:
Žinoma, kvaila tiesiogiai konkuruoti su stipriais vietiniais prekių ženklais. Todėl du paprasčiausi būdai yra kainos konkurencija arba prekyvietės, kuriose nėra stiprių prekės ženklų jūsų kategorijoje, tačiau yra jūsų tikslinė auditorija. Trečias būdas yra sunkesnis: analizuoti konkurentus pasirinktoje svetainėje ir sukurti patrauklesnį prekės ženklą bei pasiūlymą.
Prekės ženklas:
Geras prekės ženklas, leidžiantis parduoti daugiau ir daugiau nei konkurentai. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet prekės ženklas, ko gero, yra silpnoji europietiškų prekių vieta. Juk daugelis jų yra pagaminti remiantis praėjusių metų logika ir standartais, todėl išanalizavę konkurentus galite labai daug pasiekti būtent dėl stipresnio prekės ženklo.
Nereikia kopijuoti konkurento prekės ženklo – dažnai jūsų kategorijos produktai yra kažkuo panašūs. Daugelis jų turi tuos pačius privalumus ir vertybes, parašytas ant pakuotės. Ir jei darysite tą patį, jums bus sunku konkuruoti be kainų dempingo, nes su tokiu pačiu pasiūlymu būsite kažkur 17-as rinkoje.
Nenaudokite konkurento vertės ir USP kopijos. Verčiau kurkite savo prekės ženklus, rinkitės siauresnę tikslinę auditoriją ir nišą. Tada viskas susitvarkys.
Tačiau verta prisiminti: norint, kad produktas taptų prekės ženklu, dizaino ir pozicionavimo neužtenka – reikia 2-3 metams sukurto plano.
Lokalizacija:
Kirilicos rašmenys prekės ženklo komunikacijoje nesukels pasitikėjimo. Išimtis gali būti prekės, paremtos šalies prekės ženklu, suvenyrai ir kiti produktai, turintys stiprią nacionalinę asociaciją.
Prekės aprašymas ir vertė, kurią pirkėjas iš jos gaus, taip pat turėtų būti šiek tiek pakeisti kiekvienam regionui. Skandinavai turi viena, pabaltijis – kita, pietų šalys – trečia, centrinė Europa taip pat turi savo ir t. t.
Kartais pasitaiko smulkmenų ir neįprastų prekės ženklo įpročių, kuriuos vietiniai interpretuoja savaip. Todėl vertimo ir aprašymo šalių nacionalinėmis kalbomis nepakanka. Svarbus dalykas: vertimas turėtų būti atliekamas tik per vietinius gimtakalbius, pageidautina kartu su tekstų kūrėju, turinčiu patirties jūsų temoje. Ir tai nėra taip pigu.
Procentas, kurį užima rinka:
Priklausomai nuo verslo modelio, procentas gali būti 0 % arba 20 %, plius mėnesinis arba metinis mokestis už naudojimąsi svetaine ir papildomi mokėjimai: už saugojimą sandėlyje, negabaritines prekes, grąžinimus, kompleksinį pristatymą, pakavimą, brūkšninio kodo lipdukus, prekių likvidavimą ir kt. Kuo daugiau jūsų darbo užima rinka, tuo didesnė jos dalis.
Logistika ir sandėlis:
Tai priklauso nuo pasirinktos rinkos verslo modelio. Kai kurie prekes veža į savo sandėlius, todėl galutiniam pirkėjui pristato patys. Logiška, kad šiuo atveju prekyvietė pasiima kiek didesnę pardavimo dalį, nes už sandėlį ir logistiką reikia mokėti iš savo kišenės. Tokiu atveju gamintojui pakanka susitarti su artimiausia transporto įmone ir išsiųsti prekes tiesiai į prekyvietės sandėlį.
Kiti prekių pristatymą ir saugojimą palieka gamintojo pusėje. Tokiu atveju prekyvietė gali imti mažesnį pardavimo procentą arba jo visai neimti. Šiame variante gamintojui jau reikia galvoti apie sandėlio ir komandos nuomą vienoje iš Europos šalių.
Alternatyvus variantas: naudokitės tarpininkų ar mūsų įmonės paslaugomis ir viską padarysime iki raktų – sukursime arba lokalizuosime prekės ženklą, išversime ir parduosime aprašymus į reikiamas Europos kalbas, suteiksime sandėlį ir logistiką ES.
Reklama:
Reklama būtina, net jei parduodate populiariose prekyvietėse. Taip, jos generuoja organiškus pardavimus, ypač jei jūsų produktas yra sezoninis arba nekonkuruoja.
Tačiau, norint pagreitinti ir neatsilikti nuo akcijų ar naujų produktų, reklama tiesiog būtina.
Viskas prasideda nuo prekės ženklo sukūrimo, pakuotės, prekės fotosesijos, teisingų aprašymų ir baigiasi SEO, mokama reklama pačiose prekyvietėse, socialiniuose tinkluose ir paieškos sistemose.
Juridinis asmuo ir mokesčiai:
Viskas priklauso nuo šalies, tačiau apskritai Europoje juridinį asmenį atidaryti nesunku. Su banko sąskaita sunkiau, bet yra tokių mokėjimo sistemų kaip www.paysera.lt, kurios iš esmės pakeičia banką ir turi palaikymą užsienio kalbomis.
Jei patirties nėra daug, tiks Estija ar Lietuva. Jei turite patirties, tuomet patarimo nereikia – kreipkitės į mokesčių optimizavimo teisininką.
Mokesčiai yra subtilus dalykas ir kiekvienas konkretus atvejis turi būti išaiškintas, nes tai priklauso nuo šalies, kurioje atstovaujama jūsų verslui, apyvartos ir jūsų mokesčių optimizavimo modelio. Pavyzdžiui, PVM visur Europoje skiriasi – esant mažoms apyvartoms jis gali būti nulinis, arba svyruoti nuo 17 % iki 27 %, taip pat pajamų mokestis, kuris svyruoja nuo 0 % iki stulbinančių 57 %.
Prekės ženklo apsauga:
Tai nėra būtina, bet jei norite apsaugoti savo gaminį nuo kopijavimo Europoje, jums reikia Europos prekės ženklo patento. Susisiekite su artimiausiu patentiniu patikėtiniu, patikrinkite, ar jūsų vardas ir ženklas jūsų kategorijoje yra laisvi, ir kreipkitės dėl patento.
Tai užtruks iki šešių mėnesių, bet apsauga veiks nuo paraiškos pateikimo momento.
Produktas:
Europos rinka didelė ir nevienalytė, yra laisvų nišų. Ypač inovatyvių sprendimų, jaunų prekių ženklų, mados, grožio ir kt. rinkose.
Paprastai, konkuruojant dėl įprastų brangių europietiškų prekių, jų antagonistai yra gerai įkainoti beveik bet kurioje kategorijoje: maistas, produktai naminiams gyvūnėliams, drabužiai, papuošalai ir kt.
Paprastais žodžiais tariant, jūsų produktas turi būti geras ir unikalus arba pigesnis nei konkurentų. Bet jei jis blogas ir niekada neįžengė į vietinę rinką, vargu, ar bus įvertintas ir čia.
Kaina:
Europiečiai yra praktiški ir rinkdamiesi prekę ypač konkurencingose nišose atkreipia dėmesį arba į palankiausią kainą, arba į geriausią kokybę – viduriuką palikdami mažiau populiarų. Tai ypač pastebima krizės metu, kai vidutinės kainos pozicija tampa viena nepatraukliausių.
Specialūs pasiūlymai ir nuolaidos yra labai populiarūs, todėl daugelis kategorijų parduodamos būtent pagal nuolaidų strategijas ir reklaminius laikotarpius.
Svarbus dalykas: rinkoje yra labai mažai pozicijų, o jei jūsų gaminių kokybė yra prastesnė nei konkurentų, žema kaina jūsų neišgelbės.
Kodėl naudinga dirbti per prekyvietes? Todėl, kad internete galite sekti visus konkurentus, matyti kainų pokyčius, asortimentą, akcijas ir kt. Todėl kainodaros strategiją galima sukurti iš anksto.
Konkurencija:
Žinoma, kvaila tiesiogiai konkuruoti su stipriais vietiniais prekių ženklais. Todėl du paprasčiausi būdai yra kainos konkurencija arba prekyvietės, kuriose nėra stiprių prekės ženklų jūsų kategorijoje, tačiau yra jūsų tikslinė auditorija. Trečias būdas yra sunkesnis: analizuoti konkurentus pasirinktoje svetainėje ir sukurti patrauklesnį prekės ženklą bei pasiūlymą.
Prekės ženklas:
Geras prekės ženklas, leidžiantis parduoti daugiau ir daugiau nei konkurentai. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet prekės ženklas, ko gero, yra silpnoji europietiškų prekių vieta. Juk daugelis jų yra pagaminti remiantis praėjusių metų logika ir standartais, todėl išanalizavę konkurentus galite labai daug pasiekti būtent dėl stipresnio prekės ženklo.
Nereikia kopijuoti konkurento prekės ženklo – dažnai jūsų kategorijos produktai yra kažkuo panašūs. Daugelis jų turi tuos pačius privalumus ir vertybes, parašytas ant pakuotės. Ir jei darysite tą patį, jums bus sunku konkuruoti be kainų dempingo, nes su tokiu pačiu pasiūlymu būsite kažkur 17-as rinkoje.
Nenaudokite konkurento vertės ir USP kopijos. Verčiau kurkite savo prekės ženklus, rinkitės siauresnę tikslinę auditoriją ir nišą. Tada viskas susitvarkys.
Tačiau verta prisiminti: norint, kad produktas taptų prekės ženklu, dizaino ir pozicionavimo neužtenka – reikia 2-3 metams sukurto plano.
Lokalizacija:
Kirilicos rašmenys prekės ženklo komunikacijoje nesukels pasitikėjimo. Išimtis gali būti prekės, paremtos šalies prekės ženklu, suvenyrai ir kiti produktai, turintys stiprią nacionalinę asociaciją.
Prekės aprašymas ir vertė, kurią pirkėjas iš jos gaus, taip pat turėtų būti šiek tiek pakeisti kiekvienam regionui. Skandinavai turi viena, pabaltijis – kita, pietų šalys – trečia, centrinė Europa taip pat turi savo ir t. t.
Kartais pasitaiko smulkmenų ir neįprastų prekės ženklo įpročių, kuriuos vietiniai interpretuoja savaip. Todėl vertimo ir aprašymo šalių nacionalinėmis kalbomis nepakanka. Svarbus dalykas: vertimas turėtų būti atliekamas tik per vietinius gimtakalbius, pageidautina kartu su tekstų kūrėju, turinčiu patirties jūsų temoje. Ir tai nėra taip pigu.
Procentas, kurį užima rinka:
Priklausomai nuo verslo modelio, procentas gali būti 0 % arba 20 %, plius mėnesinis arba metinis mokestis už naudojimąsi svetaine ir papildomi mokėjimai: už saugojimą sandėlyje, negabaritines prekes, grąžinimus, kompleksinį pristatymą, pakavimą, brūkšninio kodo lipdukus, prekių likvidavimą ir kt. Kuo daugiau jūsų darbo užima rinka, tuo didesnė jos dalis.
Logistika ir sandėlis:
Tai priklauso nuo pasirinktos rinkos verslo modelio. Kai kurie prekes veža į savo sandėlius, todėl galutiniam pirkėjui pristato patys. Logiška, kad šiuo atveju prekyvietė pasiima kiek didesnę pardavimo dalį, nes už sandėlį ir logistiką reikia mokėti iš savo kišenės. Tokiu atveju gamintojui pakanka susitarti su artimiausia transporto įmone ir išsiųsti prekes tiesiai į prekyvietės sandėlį.
Kiti prekių pristatymą ir saugojimą palieka gamintojo pusėje. Tokiu atveju prekyvietė gali imti mažesnį pardavimo procentą arba jo visai neimti. Šiame variante gamintojui jau reikia galvoti apie sandėlio ir komandos nuomą vienoje iš Europos šalių.
Alternatyvus variantas: naudokitės tarpininkų ar mūsų įmonės paslaugomis ir viską padarysime iki raktų – sukursime arba lokalizuosime prekės ženklą, išversime ir parduosime aprašymus į reikiamas Europos kalbas, suteiksime sandėlį ir logistiką ES.
Reklama:
Reklama būtina, net jei parduodate populiariose prekyvietėse. Taip, jos generuoja organiškus pardavimus, ypač jei jūsų produktas yra sezoninis arba nekonkuruoja.
Tačiau, norint pagreitinti ir neatsilikti nuo akcijų ar naujų produktų, reklama tiesiog būtina.
Viskas prasideda nuo prekės ženklo sukūrimo, pakuotės, prekės fotosesijos, teisingų aprašymų ir baigiasi SEO, mokama reklama pačiose prekyvietėse, socialiniuose tinkluose ir paieškos sistemose.
Juridinis asmuo ir mokesčiai:
Viskas priklauso nuo šalies, tačiau apskritai Europoje juridinį asmenį atidaryti nesunku. Su banko sąskaita sunkiau, bet yra tokių mokėjimo sistemų kaip www.paysera.lt, kurios iš esmės pakeičia banką ir turi palaikymą užsienio kalbomis.
Jei patirties nėra daug, tiks Estija ar Lietuva. Jei turite patirties, tuomet patarimo nereikia – kreipkitės į mokesčių optimizavimo teisininką.
Mokesčiai yra subtilus dalykas ir kiekvienas konkretus atvejis turi būti išaiškintas, nes tai priklauso nuo šalies, kurioje atstovaujama jūsų verslui, apyvartos ir jūsų mokesčių optimizavimo modelio. Pavyzdžiui, PVM visur Europoje skiriasi – esant mažoms apyvartoms jis gali būti nulinis, arba svyruoti nuo 17 % iki 27 %, taip pat pajamų mokestis, kuris svyruoja nuo 0 % iki stulbinančių 57 %.
Prekės ženklo apsauga:
Tai nėra būtina, bet jei norite apsaugoti savo gaminį nuo kopijavimo Europoje, jums reikia Europos prekės ženklo patento. Susisiekite su artimiausiu patentiniu patikėtiniu, patikrinkite, ar jūsų vardas ir ženklas jūsų kategorijoje yra laisvi, ir kreipkitės dėl patento.
Tai užtruks iki šešių mėnesių, bet apsauga veiks nuo paraiškos pateikimo momento.
100 pagrindinių Europos prekyviečių:
Pasaulyje yra šimtai didelių prekyviečių, kurioms reikia jūsų produktų, ir 2/3 jų yra Europoje.
Šis straipsnis yra subjektyvi mano nuomonė. Būčiau dėkingas už papildymus, idėjas ir pasiūlymus.
Tiems, kam įdomu: esu verslo projektuose nuo 2006 m., gyvenau 10-yje šalių, dirbau su 200+ klientų projektų. Padariau milijoną klaidų, sukūriau ir pardaviau keletą savo verslo projektų. Dabar padedu pardavinėti verslus kitiems, konsultuoju, investuoju, padedu kurti ir vystyti šiuolaikinio verslo projektus.
Kad sužinotumėte, kokie sprendimai tiks Jūsų verslui – registruokitės į konsultaciją >>>
Tiems, kam įdomu: esu verslo projektuose nuo 2006 m., gyvenau 10-yje šalių, dirbau su 200+ klientų projektų. Padariau milijoną klaidų, sukūriau ir pardaviau keletą savo verslo projektų. Dabar padedu pardavinėti verslus kitiems, konsultuoju, investuoju, padedu kurti ir vystyti šiuolaikinio verslo projektus.
Kad sužinotumėte, kokie sprendimai tiks Jūsų verslui – registruokitės į konsultaciją >>>
Kiti tinklaraščio straipsniai:
Ar norėtumėte gauti naujus straipsnius el. paštu?
Naujienų
prenumerata
prenumerata
WWW.VEFI.LT
© 2022 All Rights Reserved
© 2022 All Rights Reserved
Marketing Ventures OÜ | Nr. 14589508
+370 6777 32 15 | info(@)vefi.lt
Gynėjų g. 14, Vilnius, Lithuania
Pae tn 25, Tallinn, Estonia